2021-ųjų birželio 5 dieną, minint tarptautinę aplinkosaugos dieną, Kauno Vytauto Didžiojo botanikos sode režisieriui Mindaugui Survilai įteikta Valdo Adamkaus premija. Ji skirta už filmą „Sengirė“.

Šis kūrinys nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose. Pasiruošimo darbai truko 8 metus, filmavimas – ketverius.

„Sengirė” gavo du Sidabrinės gervės apdovanojimus už geriausią operatoriaus darbą (Mindaugas Survila) bei profesinės meistrystės (garso takelis) darbą (Saulius Urbanavičius, Jonas Maksvytis). Filmas pelnė ir daugiau nacionalinių bei tarptautinių apdovanojimų.

Vytautas Kernagis (1994 m.) įdainavo Marcelijaus Martinaičio eilėraštį iš rinkinio „Kukučio baladės“.

Rūta Meilutytė dalyvavo moterų 100 m plaukimo krūtine finale. Nuotolį įveikė per 1:04.42, finišavo pirma ir iškovojo aukso medalį. Iki dar vieno pasaulio rekordo pritrūko vos 7 šimtųjų sekundės.

Už Tibeto laisvę kovojantis šios valstybės vadovas tremtyje, paremdamas Lietuvos nepriklausomybės siekį, dar 1990 metais atsiuntė sveikinimo telegramą. Jau kitais metais jis atvyko į Lietuvą, taip atkreipdamas pasaulio dėmesį į mūsų valstybę.1991-aisiais Dalai Lama XIV atvyko į Lietuvą – šalis atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Dalai Lamos XIV vizitai paprastai gana plačiai atspindimi pasaulio žiniasklaidoje.

Neilgai trukus, 1993-aisias šalyje viešėjo ir popiežius Jonas Paulius II. Popiežius Pranciškus valstybinio ir apaštalinio vizito metu Lietuvoje lankėsi 2018-aisiais.

Viena iš serialo „Keisti dalykai“ (angl. Stranger things) ketvirtojo sezono filmavimo vietų – 2019 metais uždarytas Lukiškių kalėjimas Vilniaus centre.

Kino industrijos dėmesio Lietuva sulaukia jau kelerius metus – tarptautinio pripažinimo sulaukė kitos JAV televizijos milžinės HBO sukurtas mini serialas „Černobylis“, filmuotas Vilniuje, Fabijoniškėse ir Visagine.

Po kelerius metus trukusio intensyvaus ekspertų darbo UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ (angl. Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939). Ji teikiama vertinti tarptautiniams ekspertams ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, siekiant Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Parengta Kauno tarpukario modernizmo architektūros nominacinė byla, kuri bus vertinama UNESCO Pasaulio paveldo centro ekspertų. Ar Kauno modernizmas bus įrašytas į UNESCO sąrašą, turėtų paaiškėti 2022-ųjų vasarą.

Aukščiausioji Taryba, pabrėždama nepriklausomos Lietuvos valstybės ir jos konstitucinės tvarkos tęstinumą, priėmė įstatymą dėl 1938 m. gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo. Atsižvelgdama į būtinybę 1938 Lietuvos Konstitucijos nuostatas priderinti prie pakitusių sąlygų, Aukščiausioji Taryba tą pačią dieną ir sustabdė 1938 Konstitucijos galiojimą ir priėmė Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą.

Šio įstatymo galiojimą sustabdė Lietuvos Konstitucija priimta 1992-ųjų spalio 25 dienos referendumu, jai pritarė daugiau kaip pusė visų Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Europos kosmoso agentūros (EKA) taryba praėjusiais metais galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteikiamas asocijuotos narystės statusas. Tikimasi, kad asocijuota narystė EKA taps postūmiu šalies verslams ir duos tiesioginės naudos šalies ekonomikai.
Šiuo metu Lietuvoje plėtojama su kosmosu susijusių technologijų: žemės stebėjimo technologijos, mažieji nanopalydoai, lazeriai, optika ir pan.

Gyventojai svarbiausiu informacijos šaltiniu laiko internetą, rodo Kultūros ministerijos užsakymu atliktas žiniasklaidos priemonių naudojimo tyrimas.

Apklausos metu internetui gyventojai buvo linkę skirti 4,39 balo 5 balų skalėje. Kitų informacijos šaltinių vertinamas nesiekė keturių balų: televizija vertinama 3,34, radijas – 3,54, o laikraščiai bei žurnalai vidutiniškai vertinami trimis balais iš penkių.

Estija euro valiutą įsivedė 2011 metais, Latvija 2014-aisias. Lietuva į euro zoną įstojo 2015 metais.

Euras šiuo metu yra bendra 19 Europos Sąjungos valstybių (Airijos, Austrijos, Belgijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Maltos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos ir Vokietijos) valiuta.

Didžiausiu tiražu išleistas romanas – 101 208 vnt., 286 puslapių – lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos knyga „Dievų miškas : memuarai“. Ją 2006 m. išleido bendrovė „Mediast Group“ UAB „Lietuvos rytas“ užsakymu.